Kuo skiriasi slauga ir globa: ką būtina žinoti prieš priimant sprendimą?

Sužinokite pagrindinius skirtumus tarp slaugos ir globos. Išsamus vadovas apie medicininę priežiūrą, socialines paslaugas, finansavimą ir kokių paslaugų jums reikia.

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, todėl vis daugiau šeimų susiduria su situacija, kai jų artimiesiems prireikia papildomos pagalbos. Dažnai tokiais atvejais girdime du pagrindinius terminus: slauga ir globa. Nors kasdienėje kalboje šie žodžiai dažnai vartojami kaip sinonimai, teisiniu, medicininiu ir finansiniu požiūriu jie reiškia visiškai skirtingus dalykus.

Suprasti šį skirtumą yra kritiškai svarbu, nes nuo to priklauso, į kokias valstybės kompensacijas galite pretenduoti, kokį specialistą reikia kviestis į namus ir kurioje įstaigoje artimasis galės apsigyventi. Šiame straipsnyje išsamiai išnagrinėsime abu paslaugų tipus, jų finansavimo modelius bei praktinius skirtumus.

Kas yra slauga? Medicininis požiūris

Slauga – tai pirmiausia medicininė pagalba. Ji yra orientuota į asmens sveikatos būklės stebėjimą, palaikymą ar gerinimą. Slaugos paslaugas teikia tik licencijuoti specialistai: bendrosios praktikos slaugytojai arba jų padėjėjai. Slauga reikalinga tuomet, kai žmogus serga lėtinėmis ligomis, atsigauna po operacijų ar traumų, arba kai jo būklė reikalauja specifinių medicininių manipuliacijų.

Slaugos metu atliekami tokie veiksmai kaip žaizdų perrišimas, vaistų suleidimas, lašinių statymas, pragulų profilaktika, kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje matavimas. Slauga gali būti teikiama ambulatoriškai (namuose), ligoninėje (palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose) arba specializuotose slaugos namuose.

„Slauga yra menas, o jei tai turi tapti menu, ji reikalauja tokio pat pasiaukojimo ir pasiruošimo, kaip ir bet kurio tapytojo ar skulptoriaus darbas.“ – Florens Naitingeil (Florence Nightingale), šiuolaikinės slaugos pradininkė.

Kada prireikia slaugos?

  • Po patirto insulto ar infarkto, kai reikalinga intensyvi medicininė priežiūra.
  • Sergant onkologinėmis ligomis paskutinėse stadijose.
  • Esant sunkiems judėjimo aparato sutrikimams, sukeliantiems riziką atsirasti praguloms.
  • Kai pacientui reikalingas nuolatinis vaistų dozavimas per kateterius ar zondus.

Kas yra globa? Socialinis stabilumas

Globa (arba socialinė globa) yra orientuota ne į gydymą, o į žmogaus gyvenimo kokybę ir pagalbą buityje. Tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama pagalba atliekant kasdienius darbus, kurių jis pats nebepajėgia padaryti dėl senatvės, neįgalumo ar kitų socialinių priežasčių.

Globos tikslas yra sukurti žmogui saugią aplinką, užtikrinti jo higieną, maitinimąsi ir bendravimą. Globos paslaugas dažniausiai teikia socialiniai darbuotojai arba jų padėjėjai. Skirtingai nei slaugoje, čia nebūtinai reikia medicininio išsilavinimo, tačiau būtina kantrybė, empatija ir fizinė ištvermė.

Pagrindinės globos sritys:

  • Pagalba prausiantis, rengiantis ir valgant.
  • Namų ruošos darbai: tvarkymas, skalbimas, maisto ruošimas.
  • Lydėjimas į gydymo įstaigas ar kitas institucijas.
  • Laisvalaikio organizavimas ir emocinė parama.

Pagrindinių skirtumų palyginimas

Kad būtų lengviau suprasti esminius skirtumus, paruošėme palyginamąją lentelę, kurioje matysite, kaip šios dvi paslaugos skiriasi pagal esminius kriterijus.

Kriterijus Slauga (Medicininė) Globa (Socialinė)
Pagrindinis tikslas Gydymas, sveikatos stebėjimas, reabilitacija. Pagalba buityje, socialinis aktyvumas, priežiūra.
Kas teikia paslaugą? Medicinos personalas (slaugytojai). Socialiniai darbuotojai, padėjėjai, artimieji.
Reikalingas išsilavinimas Medicininis išsilavinimas ir licencija. Socialinio darbo kvalifikacija arba kursai.
Vieta Ligoninės, slaugos namai, paciento namai. Globos namai (pensionatai), namų aplinka.
Finansavimo šaltinis Privalomasis sveikatos draudimas (PSDF). Savivaldybės biudžetas, asmens pajamos/turtas.
Trukmė Dažniausiai ribota (pvz., 120 dienų per metus). Gali būti teikiama neterminuotai.

Finansavimo ypatumai: kas už ką moka?

Vienas dažniausių klausimų, kylančių Lietuvos gyventojams – kas už visa tai sumokės? Čia skirtumas vėlgi yra labai ryškus. Slaugos paslaugos, kurios teikiamos pagal gydytojo siuntimą (pavyzdžiui, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse), Lietuvoje yra nemokamos 120 dienų per kalendorinius metus. Jas finansuoja Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Globa veikia kitu principu. Nemokamos socialinės globos beveik nėra – už ją dažniausiai moka pats asmuo (skiriama dalis pensijos, paprastai apie 80%), o trūkstamą dalį dengia savivaldybė arba asmuo iš savo turto (jei turtas viršija nustatytą normatyvą). Jei žmogus turi nustatytus specialiuosius poreikius (slaugos ar priežiūros išlaidų tikslines kompensacijas), šie pinigai naudojami apmokėti už globos paslaugas.

Tikslinės kompensacijos: slaugos vs. priežiūros (pagalbos)

Lietuvoje skiriamos dvi pagrindinės kompensacijų rūšys, kurios dažnai painiojamos:

  1. Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija – skiriama asmenims, kuriems nustatytas visiškas nesavarankiškumas ir jiems reikalinga nuolatinė slauga. Tai didesnė išmoka.
  2. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija – skiriama, kai žmogui reikia pagalbos atliekant kasdienius reikalus, bet jo būklė nėra kritinė medicininiu požiūriu.

Interaktyvus kontrolinis sąrašas: ko jums reikia?

Jei vis dar dvejojate, kurios paslaugos reikia jūsų artimajam, pabandykite atsakyti į šiuos klausimus. Jei dauguma atsakymų sutampa su pirmąja skiltimi – jums reikia slaugos. Jei su antrąja – globos.

Pasitikrinkite poreikius:

Indikacijos SLAUGAI:

Reikia leisti vaistus į veną ar raumenis.
Yra gyjančių pooperacinių žaizdų.
Reikia stebėti gyvybines funkcijas įranga.
Naudojami kateteriai, zondai ar trachėjostomos.
Reikalinga kineziterapeuto pagalba po traumų.

Indikacijos GLOBAI:

Žmogus pamiršta pavalgyti ar išsigerti vaistus.
Negali pats saugiai išsimaudyti ar apsirengti.
Jaučiasi vienišas, krenta socialinė motyvacija.
Negali susitvarkyti namų, nusipirkti maisto.
Yra orientacijos erdvėje sutrikimų (demencija).

Svarbi sinergija: kai slauga ir globa susitinka

Realybėje šios dvi sritys dažnai persipina. Pavyzdžiui, asmuo, gyvenantis globos namuose (gaunantis globos paslaugas), gali susirgti plaučių uždegimu. Tuo metu jam papildomai prireikia ir slaugos paslaugų. Todėl daugelis šiuolaikinių įstaigų Lietuvoje vadinasi „Slaugos ir globos namais“. Čia užtikrinamas tiek socialinis užimtumas, tiek nuolatinė medicinos personalo priežiūra.

Svarbu suprasti, kad pasirinkimas tarp slaugos ir globos nėra galutinis. Žmogaus būklė gali kisti. Po reabilitacijos ir intensyvios slaugos paciento būklė gali pagerėti tiek, kad jam užteks tik minimalios globos namuose. Ir atvirkščiai – progresuojant ligai, globos paslaugų gavėjui gali prireikti profesionalios medicininės slaugos.

Prieš priimdami sprendimą, visada pasitarkite su šeimos gydytoju ir savo savivaldybės socialinės paramos skyriumi. Jie padės atlikti asmens nesavarankiškumo įvertinimą, kuris yra pagrindinis dokumentas, atveriantis duris į valstybės finansuojamas paslaugas.

Kaip pasirinkti tinkamai?

Renkantis tarp slaugos ir globos, svarbiausia yra ne kaina ar pavadinimas, o asmens poreikiai. Jei bandysite „gydyti“ ten, kur reikia tiesiog bendravimo ir šilto maisto, žmogus gali pradėti vysti emociškai. Jei bandysite „globoti“ sunkų ligonį be medicininės priežiūros, rizikuojate jo gyvybe.

Atsakomybė pasirinkti teisingą kelią krenta ant artimųjų pečių, tačiau žinios apie esminius skirtumus padeda šią naštą palengvinti. Slauga gelbsti gyvybes ir atstato funkcijas, o globa suteikia orumą ir palengvina kasdienybę. Žinodami, kurioje stotelėje dabar yra jūsų artimasis, galėsite užtikrinti jam geriausią įmanomą paramą, pasinaudodami visomis valstybės teikiamomis galimybėmis.