Kuo skiriasi hepatitas B ir C: viskas, ką privalote žinoti apie šiuos virusus

Išsamus gidas apie hepatitą B ir C: jų skirtumai, plitimo būdai, simptomai ir gydymas. Sužinokite, kaip apsaugoti savo kepenis ir kodėl tai svarbu.

Kepenys yra vienas svarbiausių mūsų organizmo organų, atsakingas už kraujo filtravimą, toksinų šalinimą ir gyvybiškai svarbių baltymų gamybą. Tačiau hepatito virusai – tylūs ir klastingi priešai – gali dešimtmečius naikinti šį organą žmogui net neįtariant. Dažnai žmonės painioja hepatitą B ir hepatitą C, manydami, kad tai ta pati liga. Nors abu virusai pažeidžia kepenis ir gali sukelti panašias pasekmes, jų plitimo būdai, gydymas ir prevencijos galimybės iš esmės skiriasi.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, milijonai žmonių visame pasaulyje gyvena su lėtine hepatito forma, tačiau tik nedidelė dalis apie tai žino. Svarbu suprasti, kad žinojimas yra pirmoji apsaugos priemonė. Kaip sakė garsus prancūzų mokslininkas Louis Pasteur: „Žinios neturi sienų, nes jos priklauso žmonijai ir yra deglas, apšviečiantis pasaulį“. Šiame straipsnyje mes „apšviesime“ pagrindinius skirtumus tarp šių dviejų virusų, kad galėtumėte geriau pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata.

Kas yra hepatitas ir kodėl jis toks pavojingas?

Žodis „hepatitas“ paprastai reiškia kepenų uždegimą. Jį gali sukelti alkoholis, tam tikri vaistai ar imuninės sistemos sutrikimai, tačiau dažniausiai susiduriame su virusiniu hepatitu. Hepatitas B (HBV) ir hepatitas C (HCV) yra patys pavojingiausi, nes jie turi tendenciją pereiti į lėtinę formą. Lėtinis uždegimas ilgainiui sukelia kepenų fibrozę (randėjimą), cirozę ir net kepenų vėžį.

Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad abi ligos dažnai neturi jokių simptomų tol, kol kepenys nėra rimtai pažeistos. Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, sportuoti, dirbti, o tuo metu virusas tyliai dauginasi jo ląstelėse. Todėl skirtumų supratimas padeda tikslingiau atlikti tyrimus ir pasirinkti tinkamas apsaugos priemones.

Pagrindiniai skirtumai tarp hepatito B ir C

Nors abu virusai perduodami per kraują ir kitus organizmo skysčius, jų „elgsena“ žmogaus organizme skiriasi. Žemiau pateikiame palyginamąją lentelę, kuri padės greitai perprasti esminius skirtumus.

Požymis Hepatitas B (HBV) Hepatitas C (HCV)
Sukėlėjas DNR tipo virusas RNR tipo virusas
Vakcina Yra (labai efektyvi) Nėra
Gydymas Kontroliuojamas (retai išgydomas visiškai) Išgydomas virš 95% atvejų
Plitimas Kraujas, lytiniai santykiai, iš motinos vaikui Daugiausia per kraują (lytiniu keliu rečiau)
Lėtinė forma Suaugusiems apie 5-10%, kūdikiams iki 90% Apie 75-85% užsikrėtusiųjų

Kaip matote iš lentelės, didžiausias skirtumas yra tai, kad hepatitui B turime patikimą vakciną, o hepatitas C, nors ir neturi vakcinos, šiais laikais yra beveik 100% išgydomas moderniais vaistais. Tai yra didžiulis medicinos pasiekimas, apie kurį prieš 20 metų galėjome tik svajoti.

Hepatito B ypatumai ir rizika

Hepatitas B yra itin užkrečiamas. Skaičiuojama, kad šis virusas yra 50–100 kartų užkrečiamesnis už ŽIV. Jis gali išlikti gyvybingas aplinkoje (pavyzdžiui, ant išdžiūvusio kraujo lašo) iki 7 dienų. Dažniausiai suaugę žmonės, užsikrėtę hepatitu B, perserga ūmine forma ir pasveiksta įgydami imunitetą visam gyvenimui. Tačiau jei užsikrečia naujagimis ar mažas vaikas, tikimybė, kad liga taps lėtinė, yra milžiniška.

Lėtinis hepatitas B reikalauja nuolatinės medikų priežiūros. Nors šiuolaikiniai vaistai leidžia suvaldyti viruso dauginimąsi ir užkirsti kelią kepenų cirozei, visiškai pašalinti viruso iš organizmo dažniausiai nepavyksta, nes jis „paslepia“ savo genetinę medžiagą kepenų ląstelių branduoliuose.

Hepatito C klastingumas ir proveržis gydyme

Hepatitas C ilgą laiką buvo vadinamas „tyliuoju žudiku“. Skirtingai nei B variantas, hepatitas C lytiniu keliu perduodamas itin retai (nebent yra kraujo kontaktas), tačiau jis yra pagrindinė kepenų transplantacijos priežastis vakarų pasaulyje. Anksčiau hepatito C gydymas buvo ilgas, sunkus ir lydimas daugybės šalutinių poveikių, tačiau situacija pasikeitė iš esmės.

Šiandien hepatitas C gydomas tiesiogiai veikiančiais antivirusiniais vaistais (DAA), kurie vartojami tabletėmis 8–12 savaičių. Šis gydymas beveik neturi šalutinių poveikių ir išgydo ligą visam laikui. Svarbiausia – laiku diagnozuoti ligą, kol ji nespėjo negrįžtamai sužaloti kepenų.

Kaip galima užsikrėsti šiais virusais?

Nors abu virusai plinta per kraują, svarbu žinoti specifines rizikos grupes ir situacijas, kuriose pavojus yra didžiausias. Daugelis žmonių mano, kad tai „asocialių asmenų liga“, tačiau tai mitas – užsikrėsti gali bet kas, kas susiduria su medicininėmis ar higienos procedūromis, kurios nėra tinkamai sterilizuotos.

Štai pagrindiniai keliai, kuriais virusai patenka į organizmą:

  • Nesterilios procedūros: tatuiruotės, pirsinas, manikiūras ar pedikiūras, atliekamas su neva dezinfekuotais, bet ne steriliais įrankiais.
  • Bendros higienos priemonės: dalinimasis skustuvais, dantų šepetėliais (jei yra dantenų kraujavimas).
  • Medicininės manipuliacijos: nors šiais laikais donoro kraujas tikrinamas itin griežtai, vyresnės kartos žmonės galėjo užsikrėsti per kraujo perpylimus iki 1992–1993 metų, kai testavimo galimybės buvo ribotos.
  • Narkotikų vartojimas: dalinimasis adatomis ar kitais reikmenimis.
  • Lytiniai santykiai: šis kelias kur kas aktualesnis hepatitui B.

Būtina pabrėžti, kad nei hepatitas B, nei hepatitas C neplinta per apkabinimus, bučinius, bendrus stalo įrankius, čiaudint ar kosint. Jūs negalite užsikrėsti vien būdami tame pačiame kambaryje su sergančiu asmeniu.

Simptomai: kada reikėtų susirūpinti?

Kaip jau minėjome, simptomai gali pasireikšti tik po daugelio metų. Tačiau ūminės fazės metu arba ligai progresuojant, organizmas gali siųsti tam tikrus signalus, kurių nereikėtų ignoruoti. Tai bendri požymiai, būdingi abiem hepatitų tipams.

Jei jaučiate šiuos simptomus, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją:

  • Nuolatinis, nepaiškinamas nuovargis ir silpnumas.
  • Gelta (pageltusios akys ir oda).
  • Tamsus šlapimas (panašus į stiprią arbatą ar alų).
  • Skausmas arba tempimo pojūtis dešinėje pusėje po šonkauliais.
  • Sąnarių skausmai ir apetito praradimas.
  • Pykinimas ir vėmimas.

Visgi, geriausias būdas sužinoti tiesą – atlikti kraujo tyrimą. Lietuvoje šiuo metu vykdomos įvairios prevencinės programos, leidžiančios nemokamai pasitikrinti dėl hepatito C tam tikro amžiaus grupėms ar rizikos asmenims.

Apsauga ir prevencija: kaip išlikti saugiems?

Prevencija yra geriausias vaistas. Kadangi hepatitas B ir C skiriasi savo prigimtimi, skiriasi ir apsaugos strategijos. Pirmiausia, hepatitas B yra lėtinė liga, kurios galite išvengti tiesiog pasiskiepiję. Lietuvoje kūdikiai skiepijami pagal planinį skiepų kalendorių, tačiau suaugusiesiems, kurie nebuvo paskiepyti vaikystėje, rekomenduojama tai padaryti patiems.

Hepatito C atveju situacija kitokia – vakcinos nėra. Todėl čia pagrindinis dėmesys skiriamas saugumui. Visada įsitikinkite, kad salonai, kuriuose darotės tatuiruotes ar manikiūrą, laikosi aukščiausių higienos standartų. Nesidalinkite asmeninės higienos daiktais. Jei priklausote rizikos grupei (pavyzdžiui, esate turėję operacijų ar kraujo perpylimų prieš tris dešimtmečius), tiesiog pasitikrinkite – modernus gydymas šiandien daro stebuklus.

Sveikata yra mūsų pačių rankose

Suvokus esminius skirtumus tarp hepatito B ir C, tampa aišku, kad nors abi ligos yra rimtos, jos nebėra mirties nuosprendis. Medicinos pažanga leido mums sukurti skydą nuo hepatito B ir galingą ginklą prieš hepatitą C. Svarbiausia nustoti bijoti ir pradėti domėtis. Reguliarus sveikatos tikrinimas bei atsakingas požiūris į invazines procedūras yra tai, kas skiria sveiką žmogų nuo lėtinio ligonio.

Rūpinkitės savo kepenimis taip pat, kaip rūpinatės savo namais ar automobiliu. Jos dirba be poilsio kiekvieną sekundę, tad nusipelno bent vieno paprasto kraujo tyrimo per kelerius metus. Jūsų sąmoningumas gali ne tik išgelbėti jūsų sveikatą, bet ir nutraukti viruso plitimo grandinę visuomenėje.