Physical Address
304 North Cardinal St.
Dorchester Center, MA 02124
Physical Address
304 North Cardinal St.
Dorchester Center, MA 02124

Sužinokite, kokia yra blogojo cholesterolio (MTL) norma vyrams ir moterims. Išsami informacija apie mitybą, rizikas ir kaip natūraliai sumažinti cholesterolį.
Cholesterolis dažnai minimas kaip pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų priešas, tačiau tiesa yra šiek tiek sudėtingesnė. Mūsų organizmui cholesterolis yra gyvybiškai būtinas – jis dalyvauja ląstelių membranų statyboje, hormonų gamyboje ir vitamino D sintezėje. Problemos prasideda tada, kai sutrinka pusiausvyra tarp „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio rūšių. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra tas paslaptingasis blogasis cholesterolis, kokios yra jo normos vyrams bei moterims ir kaip efektyviai valdyti savo sveikatą.
Garsus amerikiečių kardiologas dr. Eric Topol yra pasakęs: „Didžiausia problema su cholesteroliu yra ne jo buvimas, o mūsų nesugebėjimas suprasti, kaip jis veikia individualų žmogų.“ Ši citata puikiai iliustruoja faktą, kad bendros normos yra tik atspirties taškas, o tikroji rizika priklauso nuo daugybės veiksnių.
Moksliškai blogasis cholesterolis vadinamas MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesteroliu. Jis gavo „blogojo“ vardą todėl, kad būtent šios dalelės perneša cholesterolį iš kepenų į arterijas. Jei MTL kiekis kraujyje tampa per didelis, jis pradeda kauptis ant kraujagyslių sienelių, sudarydamas aterosklerozines apnašas. Laikui bėgant šios apnašos siaurina kraujagysles, jos tampa kietos ir mažiau elastingos.
Priešingybė jam yra DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis – „gerasis“. Jis veikia kaip savotiškas šiukšliavežis: surenka perteklinį cholesterolį iš audinių bei kraujagyslių ir nugabena jį atgal į kepenis, kur jis yra suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. Todėl siekiant geros sveikatos, mums svarbu ne tik sumažinti MTL, bet ir išlaikyti pakankamą DTL kiekį.
Aukštas cholesterolio kiekis neturi simptomų. Jūs galite jaustis puikiai, būti fiziškai aktyvūs, tačiau jūsų kraujagyslėse gali vykti tylūs, bet pavojingi procesai. Dažniausiai apie per didelę MTL koncentraciją sužinoma tik ištikus rimtoms komplikacijoms: krūtinės anginai, infarktui ar insultui. Reguliarus kraujo tyrimas yra vienintelis būdas kontroliuoti situaciją.
Nors bazinės normos yra panašios, egzistuoja tam tikri fiziologiniai skirtumai tarp lyčių, kurie turi įtakos cholesterolio interpretavimui. Tradiciškai laikoma, kad idealus MTL kiekis sveikam suaugusiam žmogui turėtų būti mažesnis nei 3,0 mmol/l. Tačiau kardiologai vis dažniau pabrėžia, kad ši norma yra individuali.
| Rodiklis | MTL norma (mmol/l) | Vertinimas |
|---|---|---|
| Optimalus kiekis | Mažiau nei 2,6 | Puiku, minimali rizika |
| Normalus kiekis | 2,6 – 3,0 | Sveika norma daugumai |
| Ribinis kiekis | 3,1 – 4,1 | Reikalingas dėmesys mitybai |
| Aukštas kiekis | 4,2 – 4,9 | Padidėjusi rizika susirgti |
| Labai aukštas kiekis | Daugiau nei 4,9 | Kritinė rizika, gali prireikti vaistų |
Svarbu suprasti, kad jei asmuo jau serga širdies ligomis, turi diabetą arba jam nustatyta labai didelė rizika, gydytojai siekia daug griežtesnių normų – MTL dažnai turi būti mažesnis nei 1,8 mmol/l ar net 1,4 mmol/l.
Moterų organizmą iki menopauzės saugo estrogenai, kurie natūraliai palaiko aukštesnį „gerojo“ cholesterolio kiekį ir sulaiko „blogojo“ kiekio augimą. Tačiau prasidėjus menopauzei, hormonų balansas keičiasi, ir moterys dažnai susiduria su staigiu MTL šuoliu. Tai paaiškina, kodėl vyresniame amžiuje moterų rizika susirgti širdies ligomis susilygina su vyrų rizika.
Vyrai statistiškai dažniau susiduria su cholesterolio problemomis ansktesniame amžiuje. Testosteronas neturi tokio teigiamo poveikio lipidų profiliui kaip estrogenas. Be to, vyrai dažniau linkę į pilvinį nutukimą, kuris tiesiogiai koreliuoja su padidėjusiu MTL ir trigliceridų kiekiu kraujyje.
Kraujo tyrimas (lipidograma) susideda iš kelių dalių, ir MTL yra tik viena iš jų. Norint suprasti visą vaizdą, reikia žiūrėti į visumą:
Ne visiems žmonėms vienodas MTL kiekis reiškia tą pačią riziką. Gydytojai vertina „bendrą rizikos profilį“. Jei jūsų MTL yra 3,5 mmol/l, tačiau esate jaunas, nerūkantis, jūsų kraujospūdis normalus ir svoris idealus – rizika nėra didelė. Tačiau jei tas pats 3,5 mmol/l MTL skaičius pasitaiko vyresnio amžiaus žmogui, turinčiam antsvorio ir aukštą kraujospūdį, tai jau yra laikoma rimta grėsme sveikatai.
Prieš skiriant vaistus (statinus), daugeliu atvejų gydytojai rekomenduoja 3–6 mėnesių gyvenimo būdo korekcijos laikotarpį. Tai nėra tik „dietos laikymasis“ – tai pilnas įpročių perkrovimas.
Atsisakykite transriebalų, esančių pramoniniu būdu pagamintuose kepiniuose, greitame maiste ir margarine. Jie ne tik didina MTL, bet ir mažina DTL. Vietoj jų rinkitės nesočiuosius riebalus: alyvuogių aliejų, avokadus, riebią žuvį (lašišą, skumbrę).
Ypatingą dėmesį skirkite tirpiosioms skaiduloms. Jos veikia kaip kempinė žarnyne, surišdamos cholesterolį ir neleisdamos jam patekti į kraują. Daugiausiai jų rasite avižose, pupelėse, obuoliuose ir miežiuose.
Sportas pats savaime MTL kiekį mažina minimaliai, tačiau jis drastiškai didina „gerąjį“ cholesterolį (DTL) ir gerina kraujagyslių tonusą. Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę (greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu).
Sveikata nėra vienkartinis įvykis, tai procesas. Jei jūsų cholesterolio rodikliai šiandien yra geri, tai nereiškia, kad jie tokie liks visą laiką. Keičiantis amžiui, svoriui, hormonų fonui ar streso lygiui, pasikeis ir kraujo rodikliai. Rekomenduojama visiems asmenims nuo 20 metų bent kartą per 5 metus atlikti lipidogramą, o tiems, kam per 40 – kasmet.
Supratimas apie savo kūno vidinę cheminę sudėtį leidžia mums jaustis užtikrintai. MTL cholesterolis nėra nuosprendis – tai rodiklis, padedantis mums laiku paspausti stabdžius ir pasirūpinti savo ilgalaike gerove. Pasitarkite su savo šeimos gydytoju, aptarkite gautus tyrimų rezultatus ir kartu sukurkite planą, kuris padės jūsų arterijoms išlikti švarioms, o širdžiai – plakanti stipriai dar daugelį metų.