Automobilio praradimas daugeliui Lietuvos gyventojų yra ne tik finansinis smūgis, bet ir didžiulis gyvenimo kokybės pokytis. Kadangi Lietuva pasižymi vienomis griežčiausių bausmių Europoje už tam tikrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, klausimas „kada konfiskuojamas automobilis“ tampa vis aktualesnis. Dažnai manoma, kad konfiskacija gresia tik piktybiškiems pažeidėjams, tačiau įstatymai numato atvejų, kai net ir pirmą kartą neatsargiai pasielgęs asmuo gali visam laikui atsisveikinti su savo transporto priemone.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir Baudžiamasis kodeksas (BK) aiškiai apibrėžia situacijas, kuriose valstybė turi teisę perimti turtą, naudotą nusikalstamai veikai vykdyti. Svarbu suprasti, kad konfiskacija nėra tiesiog bauda – tai papildoma poveikio priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią naujiems pažeidimams ir pašalinti „nusikaltimo įrankį“ iš apyvartos. Kaip kažkada pasakė žymus JAV politikas Benjaminas Franklinas: „Geriau užkirsti kelią blogiui, nei jį taisyti“, ir būtent tokia filosofija remiasi mūsų šalies teisinė sistema.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių atimamas automobilis
Lietuvoje dažniausiai transporto priemonės konfiskavimas taikomas dėl šiurkščių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Valstybė nulinę toleranciją rodo asmenims, kurie sėda prie vairo būdami neblaivūs arba neturėdami tam teisės, jei tai daroma pakartotinai. Tai yra kritinės zonos, kuriose pareigūnai neturi didelio pasirinkimo – įstatymas juos įpareigoja inicijuoti konfiskavimo procesą.
Žemiau pateiktoje lentelėje galite matyti dažniausiai pasitaikančius atvejus ir kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama dėl automobilio likimo:
| Pažeidimo pobūdis | Sąlyga konfiskavimui | Teisinė atsakomybė |
|---|---|---|
| Vairavimas išgėrus (>1.5 prom.) | Nuo pirmo karto | Baudžiamoji atsakomybė + konfiskacija |
| Pakartotinis vairavimas išgėrus (>0.4 prom.) | Antras kartas per 1 metus | ANK numatyta konfiskacija |
| Vairavimas neturint teisės vairuoti | Pakartotinis pažeidimas | Gali būti konfiskuojamas automobilis |
| Pasitraukimas iš įvykio vietos | Esant sunkioms pasekmėms | Teismo sprendimu |
| Pavojingas ar chuliganiškas vairavimas | Esant neblaivumui | Privalomas konfiskavimas |
Svarbu paminėti, kad lentelėje nurodytos sąlygos yra standartinės, tačiau kiekviena situacija teisme gali būti vertinama individualiai. Pavyzdžiui, jei vairuotojas viršija 1.5 promilės ribą, pradedamas ikiteisminis tyrimas, o automobilis saugojimo aikštelėje atsiduria tą pačią akimirką, kai nustatomas girtumas.
Vairavimas išgėrus – tiesiausias kelias prarasti turtą
Nuo 2017 metų Lietuvoje įsigaliojo griežtos Baudžiamojo kodekso nuostatos, kurios numato, kad jei asmuo vairuoja transporto priemonę ir jo kraujyje aptinkama daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, jam gresia ne tik kelerių tūkstančių eurų bauda ar net laisvės atėmimas, bet ir privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Tai reiškia, kad nesvarbu, ar automobilis kainuoja 500 eurų, ar 50 000 eurų, jis bus paimtas valstybės naudai.
Tokiais atvejais teismas traktuoja transporto priemonę kaip nusikaltimo įrankį. Jei vairuotojas visgi vairavo ne savo automobilį (pavyzdžiui, pasiskolino iš draugo ar įmonės), teismas vis tiek konfiskuoja automobilį arba, dažniausiai, priteisia iš pažeidėjo sumokėti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai apsaugo savininkus, kurie nežinojo apie nusikaltimą, tačiau pažeidėjui finansinė našta tampa milžiniška.
Keli esminiai momentai apie girtumą:
- Tikrinimo metu atsisakymas tikrintis blaivumą prilyginamas sunkiam girtumui, todėl konfiskacija tampa neišvengiama.
- Alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo taip pat užtraukia automobilio konfiskavimą.
- Net jei vairuotojas yra blaivus, bet apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, taikomos tos pačios sankcijos.
Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad jei automobilis priklauso lizingo bendrovei, jo nekonfiskuos. Deja, realybė kitokia – valstybė išieško automobilio vertę iš pažeidėjo, o lizingo bendrovė vis tiek reikalauja padengti likusią paskolos dalį.
Kas nutinka, kai automobilis priklauso kitam asmeniui?
Tai viena dažniausių painiavų teisinėje praktikoje. Jei jūs vairavote svetimą automobilį (pavyzdžiui, tėvų, sutuoktinio ar darbdavio) ir padarėte pažeidimą, už kurį numatytas konfiskavimas, teismas vertina, ar savininkas galėjo žinoti apie galimą riziką. Jei savininkas perdavė raktelius žinodamas, kad asmuo yra neblaivus arba neturi teisės vairuoti, automobilis vis tiek gali būti konfiskuojamas.
Visgi dažnesnis scenarijus yra „turto vertės konfiskavimas“. Tai mechanizmas, kai automobilis grąžinamas tikrajam savininkui, tačiau pažeidėjas yra įpareigojamas į valstybės biudžetą sumokėti rinkos kainą, kurią nustato nepriklausomi turto vertintojai. Tai gali tapti viso gyvenimo skola, jei vairuotas prabangus visureigis ar sportinis automobilis.
Pakartotiniai pažeidimai ir jų pasekmės
Lietuvos įstatymai yra labai griežti tiems, kurie nepasimoko iš savo klaidų. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad tam tikri pažeidimai, padaryti pakartotinai per vienerius metus, automatiškai aktyvuoja konfiskavimo mechanizmą. Dažniausiai tai susiję su vairavimu neturint teisės tai daryti (kai ji jau atimta) arba pakartotiniu vairavimu lengvai išgėrus (0.4–1.5 prom.).
Štai keletas situacijų, kurios dažnai baigiasi policijos aikštelėje:
- Asmuo buvo pagautas vairuojantis be teisių, gavo baudą, bet po mėnesio vėl sėdo prie vairo be dokumentų. Šiuo atveju pareigūnai gali konfiskuoti transporto priemonę.
- Vairuotojas viršijo greitį daugiau nei 50 km/h antrą kartą per metus, kartu derindamas tai su chuliganiškomis manevravimo apraiškomis.
- Asmuo perdavė savo automobilį vairuoti kitam asmeniui, žinodamas, kad tas yra neblaivus.
Verta prisiminti, kad įstatymas saugo visuomenės interesą judėti saugiai, todėl transporto priemonės paėmimas vertinamas kaip prevencinė priemonė, neleidžianti pažeidėjui tęsti pavojingų veiksmų kelyje.
Chuliganiškas vairavimas ir dalyvavimas nelegaliose lenktynėse
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama „kelių ereliams“. Chuliganiškas vairavimas Lietuvoje apibrėžiamas kaip KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų žmonių saugumui. Jei toks elgesys lydi neblaivų vairuotoją, konfiskacija yra privaloma. Net jei vairuotojas blaivus, bet jo elgesys sukėlė realų pavojų kitiems, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti paimti automobilį.
Dalyvavimas nelegaliose gatvės lenktynėse taip pat patenka į rizikos zoną. Nors tai rečiau baigiasi tiesiogine konfiskacija pirmą kartą, pakartotinis toks elgesys suteikia pagrindą teisėjui nuspręsti, kad parodomoji priemonė (automobilis) nebeturėtų priklausyti tam asmeniui.
Kur keliauja konfiskuoti automobiliai?
Daugeliui įdomu, kur dingsta tie tūkstančiai automobilių, kuriuos kasmet konfiskuoja policija. Procesas yra gana skaidrus ir griežtai reglamentuotas. Pirmiausia automobilis transportuojamas į specialią saugojimo aikštelę, su kuria policija turi sudariusi sutartį. Kol vyksta teismo procesas, automobilis stovi ten, o už jo saugojimą kaupiasi mokesčiai, kuriuos vėliau vis tiek teks sumokėti pažeidėjui (jei automobilis nebus konfiskuotas).
Kai teismo sprendimas įsigalioja ir automobilis oficialiai pereina valstybės nuosavybėn, jį perima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tolimesnis kelias paprastas:
- Automobilis įvertinamas ekspertų.
- VMI organizuoja viešą aukcioną arba parduoda turtą per specializuotas įmones.
- Gautos lėšos keliauja į valstybės biudžetą.
Tai reiškia, kad valstybė neužsiima automobilių kolekcionavimu – ji tiesiog paverčia nusikaltimo įrankį pinigais, kurie vėliau naudojami viešosioms reikmėms. Taip realizuojamas teisingumo principas.
Ar įmanoma išvengti konfiskavimo?
Klausimas, kaip išsaugoti automobilį, yra populiariausias tarp advokatų klientų. Realybė tokia, kad jei įstatymas numato „privalomą konfiskavimą“, teismui rasti išimtį yra be galo sunku. Tačiau tam tikrais išskirtiniais atvejais, remiantis teisingumo ir protingumo principais, teismas gali nuspręsti nekonfiskuoti turto, jei tai būtų akivaizdžiai neproporcinga bausmė.
Pavyzdžiui, jei automobilis yra vienintelė priemonė neįgaliam šeimos nariui transportuoti arba jei konfiskacija sukeltų nepakeliamą socialinę žalą asmenims, kurie nėra tiesiogiai kalti dėl pažeidimo. Tačiau tokios išimtys yra labai retos ir kiekvienas atvejis reikalauja itin stiprios teisinės gynybos bei svarbių įrodymų. Dažniausiai gynyba fokusuojasi ne į patį faktą, bet į procesinius pažeidimus, kuriuos galėjo padaryti pareigūnai fiksavimo metu.
Svarbu žinoti, kad geriausia gynyba yra prevencija. Jei nesate tikri dėl savo blaivumo arba jūsų teisė vairuoti yra sustabdyta, niekada nesėskite prie vairo. Rizika prarasti ne tik laisvę ar tūkstančius eurų baudos, bet ir nuosavą transporto priemonę, šiandien Lietuvoje yra didesnė nei bet kada anksčiau.
Kiekvienas vairuotojas turėtų suvokti, kad kelias yra vieša erdvė, kurioje galioja griežtos taisyklės ne veltui. Automobilis yra ne tik patogumo priemonė, bet ir didelio pavojaus šaltinis. Kai tik asmuo pradeda piktnaudžiauti šiuo „įrankiu“, valstybė turi visus teisinius svertus jį atimti. Tad saugokite save, savo turtą ir, svarbiausia, kitų kelyje esančių žmonių gyvybes, nes klaida kelyje gali kainuoti kur kas daugiau nei metalo laužo krūvą ar naują automobilį iš salono.
