Apsilankę pas šeimos gydytoją profilaktiniam kraujo tyrimui, dažnai gauname lapą su tokiais terminais kaip „bendrasis cholesterolis“, „MTL“, „DTL“ ir „trigliceridai“. Daugumai iš mūsų šie žodžiai asocijuojasi su riebalais ir širdies ligų rizika, tačiau retas kuris tiksliai supranta, kuo šios medžiagos skiriasi viena nuo kitos. Nors abi medžiagos yra lipidai (riebalai) ir abi jos yra gyvybiškai svarbios mūsų organizmo funkcionavimui, jų vaidmuo, kilmė ir poveikis sveikatai yra skirtingi.
Sveikata yra brangiausias mūsų turtas, o žinojimas apie tai, kas vyksta mūsų kraujotakoje, yra pirmasis žingsnis ilgaamžiškumo link. Kaip sakė žymus amerikiečių rašytojas ir motyvatorius Jim Rohn: „Rūpinkitės savo kūnu. Tai vienintelė vieta, kurioje privalote gyventi“. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime cholesterolio ir trigliceridų skirtumus, jų normas bei būdus, kaip kontroliuoti šiuos rodiklius be didelio streso.
Kas yra cholesterolis ir kokia jo funkcija?
Cholesterolis nėra „nuodas“, kaip dažnai bandoma pateikti populiariojoje kultūroje. Tai vaškas, į riebalus panaši medžiaga, kurią natūraliai gamina jūsų kepenys. Tiesą sakant, apie 75–80 % viso cholesterolio organizme pagamina pačios kepenys, o likusi dalis gaunama su maistu (gyvūninės kilmės produktais). Cholesterolis yra būtinas ląstelių membranų statybai, todėl be jo mūsų kūnas tiesiog negalėtų atsinaujinti ir funkcionuoti.
Be ląstelių struktūros palaikymo, cholesterolis atlieka ir kitas kritines funkcijas. Jis yra pagrindinė žaliava hormonų, tokių kaip estrogenas, testosteronas ir kortizolis, gamybai. Taip pat jis reikalingas vitamino D sintezei odoje veikiant saulės spinduliams bei tulžies rūgščių, padedančių virškinti riebalus, gamybai. Taigi, cholesterolis yra statybinė medžiaga, o ne kuro šaltinis.
Kraujyje cholesterolis cirkuliuoja prisitvirtinęs prie baltymų – šie junginiai vadinami lipoproteinais. Dažniausiai išskiriamos dvi pagrindinės rūšys:
- MTL (mažo tankio lipoproteinai) – dažnai vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu. Jis perneša cholesterolį iš kepenų į audinius. Jei jo per daug, jis pradeda kauptis ant kraujagyslių sienelių.
- DTL (didelio tankio lipoproteinai) – „gerasis“ cholesterolis. Jis surenka cholesterolio perteklių iš kraujagyslių ir pargabena jį atgal į kepenes, kur jis skaidomas ir pašalinamas.
Šių dviejų tipų balansas yra esminis faktorius vertinant aterosklerozės ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Kai MTL viršija normas, prasideda procesas, kurio metu kraujagyslės siaurėja ir praranda elastingumą.
Kas yra trigliceridai ir kodėl jie kaupiasi?
Trigliceridai yra labiausiai paplitusi riebalų rūšis jūsų organizme. Skirtingai nei cholesterolis, kuris naudojamas statyboms, trigliceridai yra gryna energija. Kai valgote, jūsų organizmas visas kalorijas, kurių jam nereikia iš karto panaudoti, paverčia trigliceridais ir sukaupia juos riebalų ląstelėse. Vėliau, kai tarp valgių organizmui prireikia energijos, hormonai išskiria šiuos trigliceridus į kraują.
Trigliceridų kiekis kraujyje dažniausiai tiesiogiai priklauso nuo jūsų mitybos įpročių ir gyvenimo būdo. Jei suvartojate daugiau kalorijų nei sudeginate (ypač iš angliavandenių ir cukraus), jūsų trigliceridų lygis pakils. Tai yra savotiškas organizmo „rezervuaras“, kuris, deja, moderniame pasaulyje dažnai būna perpildytas dėl mažo fizinio aktyvumo ir gausaus perdirbto maisto vartojimo.
Štai pagrindiniai faktoriai, didinantys trigliceridų kiekį:
- Gausus cukraus ir saldintų gėrimų vartojimas.
- Alkoholis (jis skatina trigliceridų gamybą kepenyse).
- Per didelis bendras kalorijų kiekis.
- Mažas fizinis aktyvumas.
Nors trigliceridai patys savaime nėra „blogi“, nes suteikia mums energijos išgyventi, jų perteklius yra itin pavojingas. Aukštas trigliceridų kiekis dažnai lydi nutukimą, atsparumą insulinui ir metabolinį sindromą, o tai tiesiogiai didina insulto ir infarkto riziką.
Pagrindiniai skirtumai: lentelė palengvinimui
Norint geriau suprasti esminius skirtumus, pateikiame lyginamąją lentelę, kurioje matyti, kaip šios dvi medžiagos veikia mūsų kūne.
| Charakteristika | Cholesterolis | Trigliceridai |
|---|---|---|
| Pagrindinė funkcija | Ląstelių statyba, hormonų gamyba. | Energijos šaltinis ir kaupimas. |
| Kilmė | Daugiausia gamina kepenys (80 proc.). | Daugiausia gaunama su pertekliniu maistu (kalorijomis). |
| Poveikis pertekliui | Kraujagyslių sienelių apnašos (aterosklerozė). | Metabolinis sindromas, kepenų suriebėjimas, pankreatitas. |
| Kaip mažinti? | Mažinti sočiuosius riebalus, didinti skaidulų kiekį. | Mažinti cukrų, alkoholį, paprastuosius angliavandenius. |
Ši lentelė aiškiai parodo, kad nors abu rodikliai matuojami kartu, jų biologinė prasmė skiriasi. Cholesterolis yra kūno architektas, o trigliceridai – jo baterija.
Kodėl aukšti rodikliai yra pavojingi?
Kai kraujyje yra per daug tiek cholesterolio, tiek trigliceridų, susidaro palanki terpė arterijų kietėjimui. Cholesterolio sankaupos (apnašos) gali įtrūkti, o trigliceridai gali prisidėti prie stipresnio kraujo krešėjimo ar uždegiminių procesų kraujagyslėse. Tai lėtas procesas, kuris dažnai neturi jokių simptomų, kol neįvyksta rimtas sveikatos sutrikimas.
Įdomu tai, kad labai aukštas trigliceridų kiekis (viršijantis 5,6 mmol/l) gali sukelti ūminį pankreatitą – kasos uždegimą, kuris yra labai skausmingas ir pavojingas gyvybei. Tuo tarpu aukštas cholesterolis labiau fokusuojasi į ilgalaikę žalą širdžiai ir galvos smegenų kraujagyslėms.
Normos: ką sako skaičiai?
Kiekvienas žmogus turėtų žinoti savo lipidogramos (išsamaus kraujo riebalų tyrimo) rezultatus. Nors normas nustato gydytojas, atsižvelgdamas į jūsų amžių, lytį ir kitas ligas, bendros gairės sveikam suaugusiam žmogui yra tokios:
- Bendrasis cholesterolis: mažiau nei 5,0 mmol/l.
- MTL (blogasis): mažiau nei 3,0 mmol/l.
- DTL (gerasis): daugiau nei 1,0 mmol/l (vyrams) arba 1,2 mmol/l (moterims).
- Trigliceridai: mažiau nei 1,7 mmol/l.
Svarbu suprasti, kad net jei jūsų bendrasis cholesterolis atrodo normalus, bet trigliceridai yra labai aukšti, o gerasis cholesterolis (DTL) – žemas, jūsų širdies ligų rizika išlieka didelė. Gydytojai dažnai vertina šių skaičių santykį, o ne tik atskirus rodiklius.
Kaip natūraliai suvaldyti cholesterolį ir trigliceridus?
Gera žinia ta, kad didžiąją dalį šių rodiklių galime kontroliuoti patys, koreguodami savo gyvenimo būdą. Nors genai atlieka savo vaidmenį (ypač paveldimos hipercholesterolemijos atveju), kasdieniai pasirinkimai yra lemiami. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas yra jūsų lėkštėje.
Mitybos pokyčiai turi būti orientuoti į kokybę, o ne tik į kalorijų ribojimą. Štai keli konkretūs patarimai:
- Daugiau skaidulų: Tirpios skaidulos (esančios avižose, pupelėse, obuoliuose) veikia kaip „šluota“ kraujyje, sujungdamos cholesterolį ir pašalindamos jį iš organizmo.
- Sveikieji riebalai: Pakeiskite sočiuosius riebalus (sviestą, riebią mėsą) nesočiaisiais (alyvuogių aliejus, riešutai, avokadai).
- Omega-3 riebalų rūgštys: Jos itin veiksmingai mažina trigliceridų kiekį. Valgykite riebią žuvį (skumbrę, lašišą) bent 2 kartus per savaitę.
- Cukraus ribojimas: Tai kritiškai svarbu norint numušti trigliceridų lygį. Stenkitės atsisakyti baltų miltų gaminių ir saldintų gėrimų.
Fizinis aktyvumas yra kitas galingas įrankis. Sportas padeda pakelti „gerąjį“ DTL cholesterolį ir skatina organizmą intensyviau „deginti“ trigliceridus energijai. Net ir 30 minučių spartaus ėjimo kasdien gali padaryti stebuklus jūsų kraujo rodikliams per kelis mėnesius.
Jūsų kraujas – jūsų energijos ir sveikatos atspindys
Supratimas apie skirtumą tarp cholesterolio ir trigliceridų leidžia mums sąmoningiau prižiūrėti savo kūną. Cholesterolis yra statybinė medžiaga, kurios perteklius užkemša kelius, o trigliceridai – tai kuro sankaupos, kurios, laiku nepanaudotos, pradeda kenkti vidinei sistemai. Stebėdami šiuos rodiklius, jūs ne tik saugotės nuo infarkto, bet ir užtikrinate, kad jūsų organizmas veiktų kaip gerai suteptas mechanizmas. Atminkite, kad maži pokyčiai šiandien – mažiau cukraus kavoje, ilgesnis pasivaikščiojimas vakare ar daugiau daržovių lėkštėje – po kelerių metų gali tapti pačiu geriausiu jūsų gyvenimo sprendimu, padovanojusiu papildomą dešimtmetį kokybiško gyvenimo.
