Kiekvienas vairavimo instruktorius, pareigūnas ir saugaus eismo ekspertas jums pasakys – saugos diržai yra pagrindinė priemonė, gelbstinti gyvybes kelyje. Lietuvoje Kelių eismo taisyklės (KET) griežtai reglamentuoja diržų naudojimą, o baudos už šio reikalavimo nesilaikymą gali ne tik patuštinti piniginę, bet ir turėti įtakos jūsų saugumui. Tačiau, kaip ir kiekviena taisyklė, ši turi tam tikrų išimčių, apie kurias žino ne visi vairuotojai.
Saugos diržas nėra skirtas tam, kad „policija nebaustų“. Tai inžinerinis sprendimas, sukalibruotas veikti kartu su oro pagalvėmis ir automobilio kėbulo deformacijos zonomis. Įdomu tai, kad garsusis saugaus eismo pionierius ir „Volvo“ inžinierius Nilsas Bohlinas, kuris 1959 metais išrado šiuolaikinį trijų taškų saugos diržą, pasakė: „Saugos diržas yra efektyvus tik tada, kai jis naudojamas teisingai ir kiekvienos kelionės metu.“ Visgi, egzistuoja specifinės situacijos, kai įstatymų leidėjas leidžia šį diržą atsisegti.
Teisinės išimtys pagal Kelių eismo taisykles
Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad transporto priemonėje, kurioje įrengti saugos diržai, vairuotojai ir keleiviai privalo juos naudoti. Tačiau egzistuoja keturios pagrindinės grupės asmenų ar situacijų, kurioms ši taisyklė netaikoma. Svarbu suprasti, kad šios išimtys nėra savavališkas pasirinkimas – jos turi būti pagrįstos dokumentais arba specifinėmis aplinkybėmis.
Pirmoji ir dažniausiai praktikoje pasitaikanti išimtis yra susijusi su vairavimu atbuline eiga. Kai vairuotojas manevruoja atbulomis, jam leidžiama nesegėti saugos diržo. Tai padaryta tam, kad vairuotojas galėtų geriau pasisukti, matyti akląsias zonas ir laisviau judinti viršutinę kūno dalį vertindamas aplinką per galinį langą ar veidrodėlius. Tačiau primename, kad vos tik pradedate judėti į priekį, diržas privalo būti užsegtas nedelsiant.
Antroji grupė apima specialiąsias tarnybas ir instruktorius. Štai detalus sąrašas situacijų, kada galioja išimtys:
- Vairuotojams, kai jie važiuoja atbuline eiga arba manevruoja stovėjimo aikštelėse.
- Asmenims, turintiems specialų medicininį pažymėjimą, kuris atleidžia nuo saugos diržų naudojimo dėl sveikatos būklės.
- Vairavimo instruktoriams mokymo metu, kai mokinys vairuoja transporto priemonę.
- Specialiųjų tarnybų vairuotojams ir keleiviams (policija, greitoji pagalba, ugniagesiai), jei diržas kliudytų operatyviai atlikti pareigas.
Verta paminėti, kad instruktoriams ši išimtis leidžiama tam, kad jie kritinėje situacijoje galėtų greičiau sureaguoti, perimti vairo valdymą ar atlikti kitus būtinus veiksmus, kuriuos saugos diržas galėtų apriboti. Tačiau modernūs instruktoriai vis dažniau renkasi segėti diržą, rodydami pavyzdį mokiniams.
Medicininės priežastys: kada gydytojas gali leisti nesisegti?
Yra atvejų, kai saugos diržo naudojimas gali pakenkti žmogaus sveikatai labiau nei jo nenaudojimas. Tokiais atvejais išduodama speciali medicininė pažyma. Svarbu pabrėžti – tai nėra paprastas šeimos gydytojo įrašas kortelėje. Tai turi būti oficiali forma, kurią, sustabdžius pareigūnui, vairuotojas privalo pateikti kartu su vairuotojo pažymėjimu.
Dažniausiai tokios pažymos išduodamos dėl sunkių kvėpavimo takų ligų, specifinių traumų, po operacijų krūtinės ląstos srityje arba esant tam tikroms fizinėms negalioms, kurios fiziškai neleidžia teisingai užsisegti diržo. Nėščiosios Lietuvoje pagal dabartines taisykles privalo segėti saugos diržus, nebent turi minėtą gydytojo pažymą dėl specifinių komplikacijų. Ekspertai pataria nėščiosioms apatinę diržo dalį juosti po pilvu, o ne per jį, taip užtikrinant tiek motinos, tiek vaisiaus saugumą.
| Asmenų grupė | Sąlyga išimčiai taikyti | Reikalingas dokumentas |
|---|---|---|
| Visi vairuotojai | Važiuojant atbuline eiga | Nereikia |
| Asmenys su negalia/ligomis | Kai diržas kenkia sveikatai | Gydytojo pažyma (speciali forma) |
| Vairavimo instruktoriai | Tik praktinio mokymo metu | Instruktoriaus pažymėjimas |
| Tarnybų darbuotojai | Atliekant tarnybines užduotis | Tarnybinis pažymėjimas |
Lentelėje matome, kad dauguma išimčių yra griežtai apibrėžtos. Jei neturite medicininės pažymos, net ir jaučiant diskomfortą, diržą segėti privaloma. Policijos pareigūnai dažnai pabrėžia, kad net ir trumpas atstumas iki parduotuvės nėra pateisinama priežastis ignoruoti saugos priemones.
Saugos diržų evoliucija ir mitų griovimas
Daugelis vairuotojų iki šiol vadovaujasi senais mitais, kurie susiformavo dar praeitame amžiuje. Vienas populiariausių – „jei automobilis įkris į vandenį ar užsidegs, diržas neleis išlipti“. Realybė tokia, kad be saugos diržo smūgio metu jūs greičiausiai prarasite sąmonę atsitrenkę į vairą ar stiklą, todėl net neturėsite galimybės gelbėtis iš vandens ar ugnies. Saugos diržas išlaiko jus sėdynėje, o šiuolaikiniai pirotechniniai įtempikliai suveikia per milisekundes.
Kitas dažnas mitas susijęs su oro pagalvėmis. Kai kurie mano, kad oro pagalvė pilnai apsaugo, todėl diržas nebūtinas. Tai mirtina klaida. Oro pagalvės yra vadinamos SRS (angl. Supplemental Restraint System) – papildoma sulaikymo sistema. Jos sukurtos veikti kartu su saugos diržu. Jei nesate prisisegę, iššaunanti oro pagalvė pati gali sukelti sunkias traumas ar net mirtį, nes jūsų kūnas nenumatytu greičiu juda link jos.
Ką dar verta žinoti apie saugos diržus?
Be teisinių išimčių, svarbu prisiminti ir techninę diržų būklę. Jei jūsų automobilis dalyvavo avarijoje, net jei diržas atrodo sveikas, jis privalo būti pakeistas. Saugos diržo audinys yra sukurtas taip, kad smūgio metu šiek tiek išsitemptų, sugerdamas energiją. Vieną kartą „atidirbęs“, jis nebeturi tų pačių savybių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu nesegėti diržo kiemuose ar gyvenamosiose zonose?
Ne. KET taisyklės galioja visuose keliuose, įskaitant kiemus ir gyvenamąsias zonas. Išimtis taikoma tik važiuojant atbulomis.
Kas moka baudą, jei keleivis neprisisegęs?
Atsakomybė tenka pačiam keleiviui, tačiau vairuotojas taip pat gali būti nubaustas už tai, kad nepaspūstino keleivio ar leido jam važiuoti nesaugiai.
Ar medicininė pažyma iš užsienio galioja Lietuvoje?
Paprastai turi būti pateikiama patvirtinta pažyma, atitinkanti ES standartus arba išversta į lietuvių kalbą, tačiau geriausia turėti lietuvišką medicininį išrašą.
Nors įstatymas numato tam tikras laisves, kiekvienas vairuotojas turėtų įvertinti riziką. Statistika rodo, kad net 60% žūčių keliuose būtų buvę galima išvengti, jei visi eismo dalyviai būtų buvę tinkamai prisisegę. Net jei manevruojate atbulomis kieme, darykite tai atsargiai, nes saugos diržas yra jūsų geriausias draugas kelyje.
Galutiniame etape kiekvienas pasirenka pats, tačiau taisyklės yra sukurtos ne tam, kad ribotų, o tam, kad saugotų. Supratimas, kada galite būti be diržo, suteikia žinių apie jūsų teises, tačiau nepamirškite, kad saugumas visada turėtų būti pirmoje vietoje. Važiuokite atsakingai, stebėkite aplinką ir naudokitės visomis automobilyje esančiomis saugumo priemonėmis, nes kelyje antro šanso dažniausiai nebūna.
